Žmonės | Istorija | Diskografija | Garsas | Vaizdas | Mano Foje
 

 

 

aš čia esu (pica)

 

 

Info

Aš čia esu (PICA-disc) – spalvota grupės Foje plokštelė („PICA-disc“), įrašyta grupės dešimtmečio koncerte Vilniaus sporto rūmuose 1993 m. spalio 2 d. Ji buvo išleista 1994 pradžioje kartu su kasete Aš čia esu, kurioje buvo kitos to pačio koncerto dainos.

Koncertą stebėjo apie 6000 žmonių.

Dainos
Žmonės
  • Andrius Mamontovas – elektrinė ir akustinė gitaros, vokalas
  • Arnoldas Lukošius – vargonai
  • Algimantas Kriščiūnas – mušamieji
  • Darius Burokas – boso gitara, klavišiniai
  • Aurimas Povilaitis (BIX) – perkusija
  • VIO – vokalas
  • Rimvydas Bučinskas – klarnetas
  • Raimondas Trilikauskis – suvedimo garso režisierius (M-1 įrašų studija)
  • Raimondas Trilikauskis, Artūras Pugačiauskas, Algis Bajoras, Valdas Karpuška – garso režisieriai
Žodžiai

KRANTAS

pučia pučia jūrų vėjas
neša neša mano laivą
mano viltį neša neša
supa supa juodos bangos
glosto mažą mano laivą
blaško blaško mano sapną

kur pasisuksi naktis
apgaubia tavo akis
apgaubia tavo viltis širdy
tu jos klasta netikėk
tikslą kaip žvaigždę turėk
baigsis audra ir nušvis tavo veidas

lekia lekia mano laivas
skuba skuba ten kur krantas
ten kur baigias juodos bangos
skuba skuba ten kur smėlis
ten kur žmonės ten kur gėlės
ten kur saulė žemę šildo

galbūt nera mano kranto
tiktai vėjas juodos bangos
galbūt krantas mano sapnas
kas tik būtų atiduosiu
visą jėgą savo laivui
ir pasieksiu savo krantą
pučia pučia jūrų vėjas neša neša
mano laivą

 

GELTONI KRANTAI

galbūt šiandiena aš netoks
koks būt galėčiau jei supraščiau
žemiškus dėsnius ir tiesas
jei numatyčiau tai kas bus
jeigu atspėčiau kad lietus
nakčiai atėjus bels į langą
jeigu atspėčiau kad diena
bus apsiniaukus ir drėgna

geltoni krantai jūros begalybėj
žaidžiantys vaikai smėlio pilyse
mano pėdos ten dar neišsitrynė
kaip sugrįžt atgal kaip atgaut save

durys užvertos ir tyloj
lūpos šnabždės kažką nebyliai
šauksmas begarsis nuskambės
aš nežinau kas bus vėliau
viskas praėjo kas ateis
jeigu jau nieko nebeliko
jei paskutiniai traukiniai
pasieke tolimas stotis

ieškojau džiaugsmo tik jame
paskendo viltys paskutines
aš troškau degti ugnyje
bet dūmai nuodijo akis
nesitikėjau kad diena
pavirs į juodą tamsią naktį
aš taip ilgai žudžiau save
ir negalvojau kad pavyks

 

KITOKS PASAULIS

žiūri aplink stebiesi viskuo
daiktus matai savo šviesoj
o jeigu viskas yra ne taip
ir tu pasaulį regi atvirkščiai

galbūt ne garsas skamba tyloj
o tyla garse
ka apie tylą žinome mes
galbūt ne šviesos žiba tamsoj
o tamsa jose
kiek dar nedaug suprantame mes

žiuri aplink viskas tvarkoj
o ar žinai kas bus rytoj
o jei pasaulis apsivers
kitom akim žiūrėt privers

tu pabandyk pasižiūrėt
gal kiek netaip gal kiek kitaip
tikiu paprasti daiktai apsivers
ką nors neregėto ir naujo atvers

 

TAMSOJE

aš per tamsą einu ryto link
begalybė pasaulių aplink
aš jų nematau bet jaučiu kad jie čia
neregimos rankos jos paliečia mane

tamsiame labirinte aš užrišu akis
nes vistik čia nerasiu ugnies
tik aš žinau kad kažkas yra šalia
ir tas kažkas link šviesos mane palydės

tolimi kaimai loja šunų balsais
kodėl šunys nemiega nakčia
nė vieno žmogaus aplinkui tušti laukai
galbūt jie jaučia tai ką ir aš jaučiu

atsiliepkite tie kurie lydit mane
galbūt jūsų jau žemėj nėra
jūs leiskite man patikėt tuo kad esate čia
ir tuo kad mirtis apgyvendins mane erdvėje

 

VĖJAS

šalta čia kaip ir jų akyse
ir tamsu čia tarp musų visų
aš atsimenu saulės dienas
giedrą dangų ir meilės rankas

man koktu nuo bereikšmių veidų
man koktu nuo beprasmių kalbų
mes gyvenam lyg žaidžiam lyg ne
norim skristi bet liekam dugne

aš atsimenu dideli vėją
aš matau ta beprotiška aukštį
aš atsimenu atvirą erdvę
aš matau kaip mes skridom su paukščiais

pasakyk ar tu džiaugsmą jauti
kai gatve nežinia kur eini
kai rūkai ir be skaičiaus geri
ką tai keičia tu vėl tik žaidi

tu mane ekrane pamatai
tu žinai negirdžiu ką sakai
jeigu nori prakalbint mane
pabandyk susitikti sapne

 

LAUŽO ŠVIESA

laužo šviesa naktyje
guodžia gaivina mane
nerimas stingsta veide
kas ten toli tamsoje

laužas prieš mano akis
dega karštai lyg širdis
laukiu prie laužo šviesos
gal kas atklys iš tamsos

deg šviesk ir neužgesk
šildyk rankas
glostyk akis
atmerktas
būk vienintelė viltis
nors ir mano paties
uždegta
naktyje

gal kas prie laužo sustos
gal pasiilgs šilumos
tam kas klajoja nakty
laužo šviesa bus viltis

žvaigždės pakilo aukštai
šaukia jas paukščių takai
laužas žvaigždes man atstos
šviesą ir šilumą duos

laužas ilgai dar liepsnos

kas man jo šviesą atstos

net visagalė naktis

laužo užpūst neišdrįs

 

 

 

 

 

 
 
nes niekada